Įrašai

Įbrėžėte automobilį? Nieko tokio, palikite saulėje!

/0 Komentarai/in /by

Ar esate keiksnoję netikusią stovėjimo aikštelę, kurioje paliktą automobilį radote įbrėžtą? O gal grūmojote šiurkštiems degalinės plovyklos šepečiams? Gali būti, jau greitai dėl neatsargių skubančiųjų ar paprasčiausiai kasdienio dėvėjimosi paliktų smulkių pėdsakų ant automobilio galėsite nebesijaudinti – kol darbuositės biure, jie išnyks. Kaip? Atsakymas – savaime atsinaujinantys dažai.

Šis technologinis laimėjimas užtikrina, jog dėl išorės poveikio ant automobilio atsiradę įbrėžimai išnyktų patys. Taip įvyksta dėl dažų sudėtyje esančių cheminių medžiagų reakcijos su ultravioletiniais spinduliais – dažuose esančios dalelės tarsi vėl sukimba, grąžindamos paviršiui buvusią formą. Priklausomai nuo įbrėžimo gilumo ir užimamo ploto, tai trunka nuo kelių valandų iki dienų – ypač karštą vasaros dieną iš tiesų galėtumėte grįžti į automobilį ir nė nežinoti, kad per tas kelias valandas jis netyčia buvo įbrėžtas.

Sakysite, fantazuojame? Visai ne! „Save gydantys“ arba savaime atsinaujinantys dažai iš tiesų egzistuoja jau nuo 2005-ųjų, kai japonų automobilių gamintojas „Nissan“ pristatė šią inovaciją pavadinimu „Scratch Shield“. Kalbintas „Nissan Nordic Europe Oy” komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Puklys teigė, kad Lietuvoje iki 2013 metų buvo pardavinėjami du „Nissan“ gamintojo automobilių modeliai – „Nissan X-Trail“ ir „Nissan Murano“, dengti šiais dažais. „Tačiau šiuo metu Europos rinkose modelių su specialiais dažais lakuotu paviršiumi nebėra“, – sakė komunikacijos vadovas.

Kodėl „Nissan“ nutarė atsisakyti šios technologijos pritaikymo masinėje gamyboje, lieka neaišku. Tačiau po tos pačios bendrovės pristatyto savaime atsinaujinančio iPhone dėkliuko, dabar vėl garsiau kalbama apie šių įbrėžimus užglaistančių dažų įvedimą į rinką. Tuo tarpu „Lexus“, panašią technologiją „Anti-Scratch Clear Coat“ pristatę 2010-aisiais, vis dar sėkmingai pardavinėja specialaus elastingo, menkus įbrėžimus bei aplinkos poveikio (tokius kaip rūgštieji lietūs arba saulės šviesa) nulemtus efektus panaikinančio paviršiaus modelius. Taip pat ir Lietuvoje. „Pirkėjai renkasi „Metallic“ tipo dažus, kurie yra su atsinaujinančia danga, kadangi toks automobilio paviršius ilgą laiką atrodo kaip naujas, o ir spalvų gama žymiai didesnė. Per mūsų veiklos pardavimo laiką gal tik keli pirkėjai pasirinko ne „Metallic“ dažų dangą“, – teigia „Lexus“ pardavimo vadovas Lietuvoje Gintaras Sudaras. Paklaustas, kokie gamintojo planai ateityje, atsako, kad ši technologija vystoma toliau.

Ir vis dėlto, kalbant apie atsinaujinančių dažų technologiją, kuri gyvavo iki šiol, yra keletas trūkumų. „Pirmiausia, šie dažai negali būti amžini, – minusus imasi vardyti praktiškasis Route67 vadovas Darius Gaidulionis, – Antra, nors šie dažai beveik tobulai panaikina nedidelius įbrėžimus, stipresnių pažeidimų sutaisyti jie negali. Tuomet, kai automobilis su tokia danga patiria stipresnių sužalojimų, savaime atsinaujinantys dažai taisant automobilį gali netgi apsunkinti darbą“, – priduria autocentro savininkas.

Išlieka klausimas – ar automobilių bendrovėms pavyks patobulinti šį daug žadantį išradimą? Viliamės, jog taip. O iki tol telieka sekti naujienas ir galbūt Jums pavyks užsisakyti automobilį su šiais išskirtiniais dažais, kurie atsargiam vairuotojui bent iki pirmo rimtesnio pažeidimo leis mėgautis idealiai lygaus paviršiaus gražuoliu.

Ar jūsų garaže bus vietos išmaniam automobiliui?

/0 Komentarai/in , /by

Ankstyvas rytas. Suskamba žadintuvas (aišku, kad išmaniajame telefone!). Kelis kartus spustelite „snausti“. Žadintuvas toliau nerimsta, jūs kylate, vietoje „snausti“ spaudžiate „pažadinti automobilį“ ir imatės savo rytinio ritmo. Susiruošiate, išeinate iš namų, jūsų automobilis taip pat jau pasiruošęs kelionei: žibintai, klimato kontrolė (taip, jis žino, kokio oro pageidausite, nes apsispręsti jam padėjo oro sąlygos ir jūsų ankstesnė elgsena panašiomis sąlygomis), atsidaro durys, salone groja jūsų mėgiama  muzika. Atsisėdate, išsiskleidusioje hologramoje pasirenkate maršrutą, o taip pat – apsisprendžiate, ar šiandien norėsite vairuoti pats. Ne, tevairuoja jis, jums reikia šį tą perskaityti ir baigti pasiruošimą svarbiam susitikimui. Ach taip, kavos atsinešėte iš namų, nes jums tiesiog taip labiau patinka. Rytas įsibėgėja. Toks scenarijus šiek tiek skiriasi nuo dabartinio jūsų ryto, ar ne?

Tačiau laikas, kuomet jums teks apsispręsti dėl to, kiek laisvės savo gyvenime duosite automobiliui – jau ne už kalnų, nes didžioji dalis technologijų, kurios galėtų pakeisti jūsų santykį ir gyvenimą su automobiliu jau egzistuoja ir yra sparčiai tobulinamos. Štai kodėl su autocentro Route67 vadovu Dariumi Gaidulioniu kalbamės apie inovacijas, kurios turėtų sudominti ne tik automanus, bet ir visus patogaus gyvenimo mėgėjus.

Pradėkime nuo paprasto klausimo – ar lengva sekti informacijos apie naujoves automobiliams srautą? Ir kokio tipo naujienos Jus asmeniškai domina labiausiai?

Ne, tikrai nelengva, nes šioje srityje įsibėgėjo labai rimtos lenktynės tarp automobilių ir jiems skirtų technologijų gamintojų ar įvairių IT startuolių. Be abejonės, viešojoje erdvėje daugiausiai kalbama apie naujoves, susijusias su savavaldžių automobilių progresu, ekologijos, saugumo iššūkiais ir patogumo vairuotojams paieškomis.

Tikriausiai pakalbėti apie viską iš karto mums sunkiai pavyktų, ar ne?

Visiškai nepavyktų, nes pokalbis būtų gana ilgas ir abejoju, ar skaitantiems užtektų kantrybės. Tačiau yra pikantiškų naujienų, kurios tikrai įdomios ir labai praktiškos, todėl vertos didesnio dėmesio, nei sulaukia dabar.

Pavyzdžiui?

Pavyzdžiui, kad automobilio sėdynių poziciją vertėtų pasiskolinti iš NASA, idėja, kad automobilis kaupia vairavimo duomenis ir informaciją apie jūsų elgesį ir pats mokosi tam tikrose situacijose priimti sprendimus be jūsų nurodymų, žibintų gebėjimas automatiškai prisitaikyti ir keisti apšvietimo parametrus priklausomai nuo jūsų įvesto maršruto sąlygų, automobilio polinkis taupyti ne tik degalus, bet ir pinigus, kuriuos jiems išleidžiate, t.y. besibaigiant degalams iš pakeliui būsiančių objektų pasiūlyti jums pigiausią galimybę užsipilti degalų ir taip toliau.

Gerai. Darosi panašu, kad šio vieno pokalbio mums nepakaks, ir, tikriausiai jį teks pratęsti jau kitą kartą. Tad šįkart – ar galėtumėte pasiūlyti aptarimui 5 naujoves, nuo kurių pradėtume mūsų pasikalbėjimų apie ateities technologijas automobiliuose ciklą?

Na, aš esu gana praktiškas žmogus, tai pradėti siūlysiu nuo penketuko, kurio persikėlimas į kasdienį gyvenimą – labai realus. Pakalbėkime apie papildytos realybės ekraną ant priekinio stiklo, žibintų adaptyvumą, kuo „Continental“ žada pakeisti įprastus veidrodėlius, kas labiausiai laukia savaime „pasigydančių” dažų ir kokią naudą kasdienybėje gali turėti bendravimas tarp automobilių.

Tai pirmyn! Gal ir pradėkime nuo tos papildytos realybės. Kas tai, ar tai tėra noras „pasižaisti”, o gal tikrai taps patogia ir dėmesio neblaškančia, pritaikoma inovacija?

Papildytos realybės vaizdas ant priekinio stiklo kaip tik pirmiausiai turi pasitarnauti saugumui ir vairuotojo susikaupimui, o ypatingai, naudojantis navigacijos sistemomis. Jokio poreikio liestis prie išmaniojo telefono, blaškytis klaidžiojant žvilgsiu nuo kelio į nuorodas prietaisų skydelyje, telefone ar kitame navigacijos įrenginyje. Tai ypatingai svarbu tamsiu paros metu ar esant nepalankioms oro sąlygoms. Neabejoju, kad jau dabar, kai mes kalbamės, ši sistema tobulėja papildomomis funkcijomis, tokiomis kaip informacija apie oro sąlygas ar artėjančias kliūtis kelyje ir dar daugiau kitų svarbių dalykų, kurie būtų rimta pagalba vairuotojui priimant sprendimus. Tikėtina, kad jau gana greitai tokį holograminį papildytos realybės vaizdą pasiūlys ir patys automobilių gamintojai, tačiau jei smalsu jį išbandyti tuojau pat – gausu išmaniųjų programėlių, kuomet telefono vaizdas atspindimas ant priekinio stiklo. Viena iš vertų dėmesio ir išbandymo – HUDWAY. Tik nereikėtų pamiršti, kad ja naudojantis, nepakenktų įsigyti ir silikoninį telefono laikiklį-kilimėlį.

Na gerai, tai išties patogu ir padeda susitelkti į vairavimo malonumą, kuomet informaciją kelyje galima valdyti su mažiau pastangų. Bet ar tikrai manote, kad vairuotojus bus lengva pripratinti prie minties gyventi be šoninio ir galinio vaizdo veidrodėlių? Juk stebėti aplinkybes – vairavimo proceso dalis!

Kalbate apie vairuotojus, kuriems vairuojant patinka valdyti procesus? Ir klausimas labai teisingas. Aš pats labai mėgstu būtent vairuoti, o ne tik sėdėti automobilyje! Tačiau kas sako, kad stebėti aplinkybių ir priiminėti sprendimų nereikės? Kad būtų paprasčiau – kalbėkime pavyzdžiais. Vienas tokių – „Continental“ pasiūlymas veidrodėlius pakeisti vaizdo kameromis, kurios turi skirtingus vaizdo rodymo kampus. Taigi, dairytis nebereikėtų, o automobilio gale ir šonuose esantis vaizdas būtų rodomas priekiniame prietaisų skydelyje. Kokie pliusai? Gana racionalūs: didesnio kampo vaizdas, perteikiamas be atspindžių ir ryškesnis, jei matomumas yra blogas, taip pat – pagalbinės funkcijos, padedančios vairuotojui stebėti išsamesnę eismo situaciją, jokios baimės pažeisti išorinius veidrodėlius, mažiau degalų ir triukšmo, nes atsisakoma dalies oro pasipriešinimo, mažesnė saulės ar iš paskos važiuojančių automobilių tolimųjų šviesų akinimo tikimybė. Mano požiūriu – tai verti dėmesio argumentai, be viso kitko dar galintys prisidėti ir prie vairavimo komforto.

O kaip dėl dulkių? Ar kamerų vaizdo kokybei jos nekelia grėsmės?

Ne. Čia dar vienas kokybinis skirtumas tarp veidrodėlių ir kamerų. Bent jau gamintojo teigimu, kamerų lęšiai padengti specialia medžiaga, kuri ne taip greitai pasidengia dulkėmis ir purvu kaip įprasti veidrodėliai. Tačiau patvirtinti tai galėsiu tik išbandęs. O laukti liko nedaug – juk jau 2018-taisiais ši technologija turėtų persikelti į serijinės gamybos automobilius.

Dariau, kad jau paminėjote žibintus ir galimą akinimą, gal pratęskime pokalbį apie tuos išmaniuosius ir prie aplinkybių prisitaikančius žibintus?

Pratęskime. Nes ir jie – viena iš technologijų, kuri gana greitai gali persikelti į mūsų kasdienybę. Jau šiandien kai kurie automobilių gamintojai gana daug investuoja į apšvietimo inovacijas. Vienas iš tokių gamintojų, kurių automobiliuose pokyčius galime matyti ir šiandienos gatvėse – Audi. Negana to, kai kurie modeliai, kaip pavyzdžiui, Audi A6, A7 Sportback ir A8 turi funkcijų, kurios suveikia specialiam važiavimo naktį pagalbininkui pastebėjus pėsčiuosius. Tuomet 3 kartus intensyviai sumirksi tolimųjų šviesų žibintai, šitaip intensyvia šviesa apšviesdami einantįjį ir erdvę aplink jį. Tai pagalba ne tik vairuotojui – tokiu būdu apie artėjantį automobilį įspėjamas ir pats pėstysis.  Taigi, su šiomis technologijomis Audi eina dar toliau, ir jau netrukus žada pristatyti žibintų adaptyvumo funkciją – kuomet žibintai geba automatiškai pritaikyti švietimo parametrus esamoms aplinkos ar eismo sąlygoms. Dar daugiau galimybių žadama, kai automobilyje bus įdiegta MMI Navigation plus sistema. Tuomet į žibintų valdiklius perduodama informacija apie būsimą kelionės maršrutą padeda automobiliui nuspręsti, kokį švietimo režimą pasirinkti: važiuojant per gyvenvietę įjungiamas miesto apšvietimo režimas, prie sankryžos susitelkiama į geresnį matomumą šonuose, o greitkelyje žibintai šviečia greitkelio režimu. Sakysite – nepatrauklu, nes labai pasiilgsite žibintų junginėjimo svirtelės? Tuomet pirkite automobilį be panašių pagalbininkų. Bet, neabejoju, kad nemaža dalis žmonių tokia pagalba saugiai kelionei tikrai susidomės.

Kaip tik čia, įnikę į pokalbį pastebime, jog Route67 vadovas gana išmaniais gestais ima dairytis į savo kolegą, atskubėjusį iš autocentro dalies, kur ir karaliauja tikroji draugystė su automobiliais. „Turiu atsiprašyti, nes esu pažadėjęs keletą patarimų vienam iš klientų”,  – tarsteli Darius Gaidulionis ir mandagiai pasiūlo pokalbį apie atgyjančius dažus, automobilių bendravimą ir kitas naujoves pratęsti kitame pokalbyje, – „Juolab, kad per tą laiką dar daug įdomybių atsiras”, – šyptelėdamas priduria. Nesipriešiname, nes juk kuo daugiau naujovių – tuo rimtesnė proga jas aptarti.

Pokalbis su „Route67” įkūrėju Dariumi Gaidulioniu – apie meilę moterims ir automobiliams, išnykusias ribas tarp darbo ir laisvalaikio

/0 Komentarai/in , /by

„Norėčiau, kad lietuviams nebereikėtų taisyti savo automobilių apgriuvusiuose garažuose, nesvarbu kokią mašiną jie bevairuotų. Juk esame vakarietiška valstybė, todėl ir automobilius remontuoti galėtume pratintis „vakarietiškai“ – patogiai, maloniai“ – svarsto „Route67” įkūrėjas Darius Gaidulionis. Apie tai, kodėl profesionalus matematikas tapo autocentro savininku, perfekcionizmą bei reiklumą sau ir komandai, išnykusią ribą tarp darbo ir laisvalaikio ir, aišku, automobilius kalbamės su Dariumi, kuris pavasarinio sezono įkarštyje visgi rado progą ištrūkti trumpam pokalbiui. 

Ar prisimenate kaip gimė mintis įkurti nuosavą autocentrą?

Automobiliai visuomet buvo mano aistra, bet apie autocentrą niekada negalvojau. Iš tiesų, sunku paaiškinti. Visuomet turėjau ir iki šiol turiu daug veiklos, ne vieną verslą. Prieš šiek tiek daugiau nei 5 metus, daug negalvodamas, ėmiau ir su kolega nusipirkau ką tik atsidariusią automobilių padangų parduotuvę. Per pusmetį tapome autoservisu – nors visuomet sakiau, kad turiu tikrą darbą, o „Route67” yra hobis. Bet kažkaip atsitiko, kad iki šiol būtent čia praleidžiu daugiausia savo laiko, o per tris metus tas hobis užaugo ir iki autocentro, kuriuo pasitiki ne tik mano draugai, bet ir daugybė ilgalaikių klientų.

Ar ta meilė automobiliams sena?

Nuo pat vaikystės, kiek pats save atsimenu, jie mane traukė – bent jau prieiti, apžiūrėti. Prisimenu, kaip pasišaudavau nuplauti tėvelio mašiną, tik kad jis duotų šiek tiek pavairuoti. O ir dabar, pamatęs naują automobilio modelį, visuomet atkreipiu dėmesį į jo linijas ir detales.

„Route67“ teikiamų paslaugų kiekiu išsiskiria rinkoje. Kodėl  nusprendėte pasirinkti tokį modelį, o ne, pavyzdžiui, orientuotis vienoje ar keliose nišose?

Dėl labai paprastų ir, sakyčiau, asmeninių priežasčių. Istorija labai paprasta: kai atvykau gyventi į Vilnių, prie tuometinio mano darbo buvo įsikūręs nedidelis automobilių servisas. Savo automobilį taisydavau ten – buvo arti, todėl patogu, darbai buvo atliekami kokybiškai, o kolektyvas – draugiškas. Bet vieną kartą, sugedus automobiliui, jie man negalėjo padėti, nes tiesiog nedarė kai kurių darbų. Teko ieškotis kito serviso. Ne pasaulio pabaiga, bet labai praktiška patirtis, kurią prisiminiau tapęs autocentro savininku. Todėl norėjau, kad mūsų klientams automobilių priežiūra nebūtų galvos skausmas, kad būtų patogu, kad atvykę pas mus jie galėtų ramiai palikti automobilį ir atsiimti jiems patogioje vietoje ir patogiu laiku visiškai sutvarkytą. Žmonės pasitiki mumis, todėl nenorime, kad dėl kokių nors specifinių darbų jiems tektų ieškoti, kam dar būtų galima patikėti savo automobilį. Sugedus ar tiesiog norint atlikti planinę jo apžiūrą, mūsų klientui tereikia paduoti ir atsiimti mašinos raktelius. O jei tam neturi laiko – paskambinti mums, tuomet automobilį paimame ir sutaisytą grąžiname patys.

Skamba tikrai patogiai. O kuo dar „Route67“ skiriasi nuo kitų autocentrų?

Komanda. Visi jos nariai yra aiškiai pasidaliję darbus, todėl yra patikimi ir patyrę savo srities profesionalai. „Route67” nėra mechanikų, darančių viską. Kiekvienas turi savo sritį. Yra ir dirbančių, pavyzdžiui, tik su vienos markės automobiliais – nes būtent apie juos išmano viską ir geriausiai.  Taip pat neįprasta turbūt yra bendra komandos motyvacija – kiekvieną rytą visi susirenkame į susitikimus. Juose aptariame kas vakar buvo gerai, o kas blogai ir kaip tai galėtume pakeisti šiandien. Kartu suplanuojame dienos darbus. Juokaudami save vadiname gydytojais, nes į sugedusį automobilį žvelgiame kaip į sergantį žmogų, kurį būtina grąžinti klientui jau sveiką.

Esate matematikas. Ar darbe dažnai prireikia matematinės logikos?

Dar ir kaip! Matematikos mokslas man patinka tuo, kad jame galima išspręsti bet kokį uždavinį žinant ir pasirenkant reikalingą formulę. Todėl dar prieš susidurdamas su automobilio gedimu, turiu viską apie jį žinoti, kad galėčiau nustatyti kokio remonto jam prireiks. Kliento automobilio iš kart0  neparkuojame dirbtuvėse. Iš pradžių, už tai atsakingi darbuotojai patys sėda į jį, o susidūrus su sudėtingesniu gedimu – automobiliu pavažiuoju pats. Ir tik važiavimo metu pajautus, kas veikia ne taip, kaip turėtų, automobilis nuvaromas mechanikui, kuris iškart žino, ką reikia daryti.

Pačiam tenka nustatyti gedimą. Ar galėtumėte sutaisyti automobilį?

Ne, tikrai ne. Visų pirma – tai užtruktų, antra – „Route67” komanda tai padarytų neabejotinai geriau ir greičiau. Na, vieną kartą esu savo automobiliui pakeitęs stabdžių kaladėles ir gal kokius du kartus žmonos mašinai pakeičiau padangas. Bet tik tiek. Visuomet maniau ir vis dar manau, kad kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano.

Šeimoje esate trijų mylimų moterų apsuptyje. Yra vyrų, kurie gretina meilę automobiliams ir moterims. Ką apie tai manote Jūs?

O, tai labai skirtingi dalykai! Jų nepalyginsi tarpusavyje, juk automobilis vis dėlto tėra daiktas. Nors geriau pagalvojus, mano gyvenime tarp šių dviejų meilių yra vienas panašumas – neįsivaizduoju, kad kuri iš jų išblėstų. Pagal zodiako ženklą esu Vėžys, apie juos sako, jog jei ką įsimyli – tai visam gyvenimui. Taip ir yra. O vienas iš skirtumų galėtų būti tai, jog automobilių favoritus dažnai keičiu – nesu kurios nors vienos markės gerbėjas, vis atsiranda nauji modeliai, kurie pakeičia man anksčiau patikusius. Tuo tarpu mano trijų mylimų moterų – nepakeis niekas.

Ar mylimoms moterims taip pat patinka automobiliai?

Žmonai jau patinka. Per tiek metų, ji tapo nebeatspari šiai aistrai. Dėl jaunėlės dukros dar sunku pasakyti, tačiau vyresnioji, kuriai netrukus sueis treji, jau skiria visas automobilių markes. Taip pat gali tiksliai išvardinti, ką vairuoja artimieji bei draugai. Dažniausiai būtent ji nusprendžia, kuriuo šeimos automobiliu važiuosime, o žaidimų aikštelę kieme – beveik visuomet iškeičia į automobilių.

Supratau, jog Jūsų pasaulis sukasi aplink šeimą ir automobilius. Kuo užpildote laisvalaikį, atsipalaiduojate po darbo? Pavyzdžiui, kokius filmus žiūrite?

Žiūrimi filmai – irgi apie automobilius! Neseniai susilažinome su žmona, ji pralaimėjo ir dėl to pažadėjo nupirkti man visas filmo „Greiti ir įsiutę“ dalis. Jei norisi atsipalaiduoti, „pravėdinti“ galvą – vairuoju. Tai geriausia meditacija. Iš tiesų – visą savo laiką daliju tik šeimai ir automobiliams.  Na, o jei atsiranda laisva minutė, skiriu ją sportui. Bet ne, ne automobilių. Kaip jau sakiau, tikiu, kad kiekvienas turime daryti tai, ką mokame geriausiai. Manau, automobilių sportu reikėjo užsiimti anksčiau, pradėjęs dabar – aukštumų nebepasiekčiau (juokiasi).

O jeigu šiek tiek pasvajotume – įsivaizduokite, kad vieną dieną atsikeliate ir esate profesionalus lenktynininkas.  Kokią trasą ir automobilį norėtumėt išbandyti?

Gerai, pasvajokime… Šiuo metu mane labiausiai žavi „Bugatti Veyron“. Taip, turbūt pasirinkčiau jį. Kokia trasa važiuočiau? Matyt su „Bugatti“ tikrai norėčiau išbandyti „Formulės 1“ lenktynių trasą Monake.

Smalsu paklausti, o kokius, gatvėje dažniau nei „Bugatti“ važinėjančius, automobilius  renkatės?

Manau, esu vokiškų automobilių gerbėjas. Automobilius keičiu dažnai, bet paskutiniai 10 mano turėtų  – „Audi”. Nors lyg ir neteikiu šiai markei pirmenybės, tiesiog taip išeina. O dabar labiausiai norėčiau įsigyti  „BMW Hamann”.

Sakėte, jog norėdamas atsipalaiduoti – vairuojate. Kokios muzikos klausotės automobilyje?

Geriausia vairuoti tyloje. Ir dar – išjungus telefoną. Pastebėjau, kad muzika keičia mano vairavimo stilių. Grojant ramiai muzikai – važiuoju lėčiau, trankesnei – norisi vairuoti greičiau ir manevringiau. Bet tikrai dažnai renkuosi tylą, kai girdisi tik variklio gausmas.

Ačiū už pokalbį!

Kalbino: Karolina Kalibataitė