„Norėčiau, kad lietuviams nebereikėtų taisyti savo automobilių apgriuvusiuose garažuose, nesvarbu kokią mašiną jie bevairuotų. Juk esame vakarietiška valstybė, todėl ir automobilius remontuoti galėtume pratintis „vakarietiškai“ – patogiai, maloniai“ – svarsto „Route67” įkūrėjas Darius Gaidulionis. Apie tai, kodėl profesionalus matematikas tapo autocentro savininku, perfekcionizmą bei reiklumą sau ir komandai, išnykusią ribą tarp darbo ir laisvalaikio ir, aišku, automobilius kalbamės su Dariumi, kuris pavasarinio sezono įkarštyje visgi rado progą ištrūkti trumpam pokalbiui. 

Ar prisimenate kaip gimė mintis įkurti nuosavą autocentrą?

Automobiliai visuomet buvo mano aistra, bet apie autocentrą niekada negalvojau. Iš tiesų, sunku paaiškinti. Visuomet turėjau ir iki šiol turiu daug veiklos, ne vieną verslą. Prieš šiek tiek daugiau nei 5 metus, daug negalvodamas, ėmiau ir su kolega nusipirkau ką tik atsidariusią automobilių padangų parduotuvę. Per pusmetį tapome autoservisu – nors visuomet sakiau, kad turiu tikrą darbą, o „Route67” yra hobis. Bet kažkaip atsitiko, kad iki šiol būtent čia praleidžiu daugiausia savo laiko, o per tris metus tas hobis užaugo ir iki autocentro, kuriuo pasitiki ne tik mano draugai, bet ir daugybė ilgalaikių klientų.

Ar ta meilė automobiliams sena?

Nuo pat vaikystės, kiek pats save atsimenu, jie mane traukė – bent jau prieiti, apžiūrėti. Prisimenu, kaip pasišaudavau nuplauti tėvelio mašiną, tik kad jis duotų šiek tiek pavairuoti. O ir dabar, pamatęs naują automobilio modelį, visuomet atkreipiu dėmesį į jo linijas ir detales.

„Route67“ teikiamų paslaugų kiekiu išsiskiria rinkoje. Kodėl  nusprendėte pasirinkti tokį modelį, o ne, pavyzdžiui, orientuotis vienoje ar keliose nišose?

Dėl labai paprastų ir, sakyčiau, asmeninių priežasčių. Istorija labai paprasta: kai atvykau gyventi į Vilnių, prie tuometinio mano darbo buvo įsikūręs nedidelis automobilių servisas. Savo automobilį taisydavau ten – buvo arti, todėl patogu, darbai buvo atliekami kokybiškai, o kolektyvas – draugiškas. Bet vieną kartą, sugedus automobiliui, jie man negalėjo padėti, nes tiesiog nedarė kai kurių darbų. Teko ieškotis kito serviso. Ne pasaulio pabaiga, bet labai praktiška patirtis, kurią prisiminiau tapęs autocentro savininku. Todėl norėjau, kad mūsų klientams automobilių priežiūra nebūtų galvos skausmas, kad būtų patogu, kad atvykę pas mus jie galėtų ramiai palikti automobilį ir atsiimti jiems patogioje vietoje ir patogiu laiku visiškai sutvarkytą. Žmonės pasitiki mumis, todėl nenorime, kad dėl kokių nors specifinių darbų jiems tektų ieškoti, kam dar būtų galima patikėti savo automobilį. Sugedus ar tiesiog norint atlikti planinę jo apžiūrą, mūsų klientui tereikia paduoti ir atsiimti mašinos raktelius. O jei tam neturi laiko – paskambinti mums, tuomet automobilį paimame ir sutaisytą grąžiname patys.

Skamba tikrai patogiai. O kuo dar „Route67“ skiriasi nuo kitų autocentrų?

Komanda. Visi jos nariai yra aiškiai pasidaliję darbus, todėl yra patikimi ir patyrę savo srities profesionalai. „Route67” nėra mechanikų, darančių viską. Kiekvienas turi savo sritį. Yra ir dirbančių, pavyzdžiui, tik su vienos markės automobiliais – nes būtent apie juos išmano viską ir geriausiai.  Taip pat neįprasta turbūt yra bendra komandos motyvacija – kiekvieną rytą visi susirenkame į susitikimus. Juose aptariame kas vakar buvo gerai, o kas blogai ir kaip tai galėtume pakeisti šiandien. Kartu suplanuojame dienos darbus. Juokaudami save vadiname gydytojais, nes į sugedusį automobilį žvelgiame kaip į sergantį žmogų, kurį būtina grąžinti klientui jau sveiką.

Esate matematikas. Ar darbe dažnai prireikia matematinės logikos?

Dar ir kaip! Matematikos mokslas man patinka tuo, kad jame galima išspręsti bet kokį uždavinį žinant ir pasirenkant reikalingą formulę. Todėl dar prieš susidurdamas su automobilio gedimu, turiu viską apie jį žinoti, kad galėčiau nustatyti kokio remonto jam prireiks. Kliento automobilio iš kart0  neparkuojame dirbtuvėse. Iš pradžių, už tai atsakingi darbuotojai patys sėda į jį, o susidūrus su sudėtingesniu gedimu – automobiliu pavažiuoju pats. Ir tik važiavimo metu pajautus, kas veikia ne taip, kaip turėtų, automobilis nuvaromas mechanikui, kuris iškart žino, ką reikia daryti.

Pačiam tenka nustatyti gedimą. Ar galėtumėte sutaisyti automobilį?

Ne, tikrai ne. Visų pirma – tai užtruktų, antra – „Route67” komanda tai padarytų neabejotinai geriau ir greičiau. Na, vieną kartą esu savo automobiliui pakeitęs stabdžių kaladėles ir gal kokius du kartus žmonos mašinai pakeičiau padangas. Bet tik tiek. Visuomet maniau ir vis dar manau, kad kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano.

Šeimoje esate trijų mylimų moterų apsuptyje. Yra vyrų, kurie gretina meilę automobiliams ir moterims. Ką apie tai manote Jūs?

O, tai labai skirtingi dalykai! Jų nepalyginsi tarpusavyje, juk automobilis vis dėlto tėra daiktas. Nors geriau pagalvojus, mano gyvenime tarp šių dviejų meilių yra vienas panašumas – neįsivaizduoju, kad kuri iš jų išblėstų. Pagal zodiako ženklą esu Vėžys, apie juos sako, jog jei ką įsimyli – tai visam gyvenimui. Taip ir yra. O vienas iš skirtumų galėtų būti tai, jog automobilių favoritus dažnai keičiu – nesu kurios nors vienos markės gerbėjas, vis atsiranda nauji modeliai, kurie pakeičia man anksčiau patikusius. Tuo tarpu mano trijų mylimų moterų – nepakeis niekas.

Ar mylimoms moterims taip pat patinka automobiliai?

Žmonai jau patinka. Per tiek metų, ji tapo nebeatspari šiai aistrai. Dėl jaunėlės dukros dar sunku pasakyti, tačiau vyresnioji, kuriai netrukus sueis treji, jau skiria visas automobilių markes. Taip pat gali tiksliai išvardinti, ką vairuoja artimieji bei draugai. Dažniausiai būtent ji nusprendžia, kuriuo šeimos automobiliu važiuosime, o žaidimų aikštelę kieme – beveik visuomet iškeičia į automobilių.

Supratau, jog Jūsų pasaulis sukasi aplink šeimą ir automobilius. Kuo užpildote laisvalaikį, atsipalaiduojate po darbo? Pavyzdžiui, kokius filmus žiūrite?

Žiūrimi filmai – irgi apie automobilius! Neseniai susilažinome su žmona, ji pralaimėjo ir dėl to pažadėjo nupirkti man visas filmo „Greiti ir įsiutę“ dalis. Jei norisi atsipalaiduoti, „pravėdinti“ galvą – vairuoju. Tai geriausia meditacija. Iš tiesų – visą savo laiką daliju tik šeimai ir automobiliams.  Na, o jei atsiranda laisva minutė, skiriu ją sportui. Bet ne, ne automobilių. Kaip jau sakiau, tikiu, kad kiekvienas turime daryti tai, ką mokame geriausiai. Manau, automobilių sportu reikėjo užsiimti anksčiau, pradėjęs dabar – aukštumų nebepasiekčiau (juokiasi).

O jeigu šiek tiek pasvajotume – įsivaizduokite, kad vieną dieną atsikeliate ir esate profesionalus lenktynininkas.  Kokią trasą ir automobilį norėtumėt išbandyti?

Gerai, pasvajokime… Šiuo metu mane labiausiai žavi „Bugatti Veyron“. Taip, turbūt pasirinkčiau jį. Kokia trasa važiuočiau? Matyt su „Bugatti“ tikrai norėčiau išbandyti „Formulės 1“ lenktynių trasą Monake.

Smalsu paklausti, o kokius, gatvėje dažniau nei „Bugatti“ važinėjančius, automobilius  renkatės?

Manau, esu vokiškų automobilių gerbėjas. Automobilius keičiu dažnai, bet paskutiniai 10 mano turėtų  – „Audi”. Nors lyg ir neteikiu šiai markei pirmenybės, tiesiog taip išeina. O dabar labiausiai norėčiau įsigyti  „BMW Hamann”.

Sakėte, jog norėdamas atsipalaiduoti – vairuojate. Kokios muzikos klausotės automobilyje?

Geriausia vairuoti tyloje. Ir dar – išjungus telefoną. Pastebėjau, kad muzika keičia mano vairavimo stilių. Grojant ramiai muzikai – važiuoju lėčiau, trankesnei – norisi vairuoti greičiau ir manevringiau. Bet tikrai dažnai renkuosi tylą, kai girdisi tik variklio gausmas.

Ačiū už pokalbį!

Kalbino: Karolina Kalibataitė